Braškių sodinimas pavasarį: ką reikia žinoti?

Greičiausiai nesuklysime pasakę, jog braškės yra vienos populiariausių uogų lietuvių daržuose. Nors jas auginti nėra sudėtinga ir dedant, palyginti, nedaug pastangų galima džiaugtis gausiu derliumi, visgi šiek tiek laiko skirti reikia. Didele dalimi braškių derlius priklauso nuo to, kada ir kaip uogos pasodintos. Kai kurie šį darbą atlieka rudenį, tačiau neretai reikia suskubti, kad uogos spėtų įsišaknyti iki šalnų. Todėl daugelis braškių sodinimą atideda, tad aktualus tampa braškių sodinimas pavasarį... O įpusėjęs pavasaris ar jo pabaiga yra puikus laikas braškėms sodinti. Jeigu jas įkurdinsite pakeltose lysvėse, sodinimą galite pradėti ir anksčiau. Tad ką svarbu žinoti?

Braškėms tinkama vieta

Jei atėjus pavasariui raitojatės rankoves ir planuojate braškių sodinimą, pirmiausia pasirūpinkite joms tinkama vieta. Šioms uogoms reikia puikaus apšvietimo – net menkas medžio šešėlis gali menkinti derlių bei pačių uogų kokybę.

Geriausia, jei plotas bus lygus. Visgi jei neįmanoma išvengti nuolydžio, pasistenkite, kad jis neviršytų 5 laipsnių ir būtų į pietų pusę – taip saulė vis vien pasieks uogakrūmius.

Braškių sodinimas pavasarį: kaip tinkamai paruošti dirvą?

Ne pirmus metus braškes auginantys žino, kad šios uogos derliumi džiugina kelerius metus. Geriausia, jei jų augimo vieta periodiškai bus kaitoma, t. y. išrovus mažiau derliaus duodančius krūmelius naujuosius sodinsite naujoje vietoje, o senajai leisite pailsėti. Keičiant braškių augimo vietą tikslinga žinoti, jog puikus priešsėlis šioms uogoms yra burokėliai, sėjamosios salotos, tobulas variantas – sideratai, pupelės, žirniai, petražolės, krapai, salierai, svogūnai bei česnakai, morkos. Braškių nesodinkite ten, kur prieš tai augo pomidorai, agurkai, moliūgai, kopūstai, paprikos, avietės ar bulvės.

Braškių poreikiai nėra dideli, tačiau labai svarbu joms užtikrinti derlingą, humusingą, puikios struktūros dirvožemį. Be trąšų, neretai dirvą tenka papildyti tam tikromis medžiagomis. Pavyzdžiui, purumo, lengvumo suteiks vermikulitas – ekologiška, natūrali medžiaga.

Braškių sodinimas pavasarį aktualų daro ir piktžolių aspektą. Jei kalbėtume apie braškių ir piktžolių netiesioginę dvikovą darže, tai braškės turėtų mažai šansų laimėti, mat piktžoles jos stelbia itin prastai. Tad ruošiant dirvą braškėms sodinti labai svarbu sunaikinti kuo daugiau joje esančių piktžolių. Taip pat dirvožemis, kuriame ruošiamasi sodinti braškes, išvalomas ir nuo prieš tai čia augusių kultūrų liekanų. Tai svarbu atlikti skrupulingai, mat per jas į dirvą gali patekti ligų, kurios braškėms itin žalingos, sukėlėjai bei kiti kenkėjai. Jei prieš tai šioje vietoje augo irgi braškės, labai svarbu nepalikti senų jų krūmelių, šaknų, lapų.

Išvalius dirvą ją reikia išlyginti. Kartais suberiamos trąšos, o tada dirva lyginama. Tačiau tai nėra teisingas žingsnis – reikėtų laikytis kitokio eiliškumo, t. y. dirva lyginama prieš trąšų bėrimą. Ruošiant didelius plotus dirva giliai perkasama arba ariama, šakniastiebiai bei kiti nešvarumai nuo viršutinio dirvos sluoksnio pašalinami grėbliu arba akėjant. Mažuose plotuose, daržo lysvėse ar pakeltos lysvėse piktžolių šakniastiebiai, kitų augalų liekanos išrenkami rankiniu būdu perkasant, grėbliu šukuojant dirvos paviršių. Vis dažniau savo reikšmėms auginamų braškių vieta pasirenkamos pakeliamos lysvės. Tai neabejotinai itin estetiškas, tvarkingas ir geras sprendimas. Pakeliamose lysvėse paprastai supilamos naujos žemės, todėl jose nėra piktžolių ar kitokių liekanų. Žemė tokiose lysvėse sušyla anksčiau, tad ir sodinti braškes galima anksčiau pavasarį.

Reikšmingas trąšų vaidmuo

Braškių sodinimo kontekste ne mažiau svarbus ir dirvos tręšimas. Ją reikėtų patręši tiek, kad uogų auginimo laikotarpiu (maždaug trejus metus) joms užtektų maistinių medžiagų arba būtų reikalingas tik minimalus papildomas tręšimas. Tačiau svarbu žinoti ir tai, jog ne mažiau šioms uogoms kenksmingas ir trąšų perteklius. Tokiu atveju krūmeliai augins vešlią lapiją, tačiau uogos gausa ir stambumu nedžiugins, augalai bus imlesni ligoms, puviniui.

Braškių sodinimui ruošiamą dirvą tikslinga tręšti ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis. Svarbu – trąšose neturėtų būti chloro. Braškėms labai svarbus kalsis ir azotas.

Sodinimo proceso ypatumai

Geriausia dirvą ruošti iki sodinimo likus maždaug dešimčiai dienų – tiek laiko užteks dirvai susigulėti. Prieš sodindami braškes dirvožemį tik papurenkite naudodami grėblį. Tiesa, jei sodinsite pavasarį, puikus sprendimas – dirvą paruošti dar rudenį.

Prieš sodindami apžiūrėkite visus daigus – jie turėtų būti sveiki, be vytulio požymių, neapsikrėtę erkutėmis, būti puikiai išsivystę, turėti sveiką šerdelę, nepažeistą, stiprią šaknų sistemą ir pan.

Daigelius sodinkite kiek giliau, nei jie augo daigyne. Jei dirva puri, svarbu, kad palaisčius, neapsinuogintų daigų šaknys. Jei taip nutinka, pamulčiuokite durpėmis ar užberkite sluoksnį žemių.

Sodinimui pasirinkite kiek vėsesnį orą, geriau – ne saulėtą. Jei visos dienos gražios, tai sodinkite vakare, kai saulė nebekaitina.

Kaip sodinti?

Jei sodinate žemaūgių veislių daigus, tarp jų palikite maždaug 20 cm atstumus, o jei aukštaūgių, bus reikalingi apie 30 cm siekiantys tarpai tarp krūmelių.

Jei sodinate ten, kur pavasarį žemė lėtai ir vėlai įšyla, ar ten, kur dar vasarai parsidėjus vyrauja vėsūs orai, būtinai naudokite tamsią plėvelę, padėsiančią dirvožemiui sukaupti ir išlaikyti šilumą.

Galite sodinti ant agrotekstilės dangos. Užtiesę ją ant lysvės ir patikimai pritvirtinę kampus bei kraštus peiliu padarykite pjūvius sodinimo vietose. Angos turi būti didesnės už uogų kerą.

Sodinant kero šerdis turi atsidurti dirvožemio lygmenyje – nei per žemai (tikėtina, jog ims pūti), nei per aukštai (didelė tikimybė iššalti, jei dar užklups šalčiai šią ar jau kitą žiemą).

Braškių sodinimas pavasarį patiks tiems, kurie nenori skubėti, tačiau nori gero uogų derliaus.